naivus šventumas

norėjau sulaikyt mėnulio aureolės spindesį debesų negailestingam šėlsme vėjuose
mirksnio žavesys vokais užsklęstas tvinko vystančiom rožėm nužeminton skrynion
žemės spygliai žemiškai dangaus nepasiekę siekiamybę palietė būtiškom lūpom
danguje pilnatis moliūgams nušvitus klojo po kojom kabutėm išliaupsintą triumfą
nuo dangaus iki pragaro tūkstančiai lankstėsi aukso protams sarkofagų dėžutėse
tik šventos rankos mirčiai iškėlė palaimintą kūdikį viso pasaulio visagalių puotai
Cieksas Žalbungis

2009-10-31 23:32:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-11-01 21:01:30

Truputį rišlumo daugiau norėtųsi. Minties bangavimo, kitaip tariant:)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-11-01 09:24:32

kas sulaikys ....mėnulio spindesį .... juk ir savęs mes nesulaikome dažnai ir visada tik kartais.... :) esame tik laikini spingsėjimai vienos didžiulės Šviesos tad Ja tiktai pasitikėkime...

Anonimas

Sukurta: 2009-10-31 23:47:12

Kai norim sulaikyt mėnulio oreolės spindulius,
Negailestingam sielos šėlsme ir gyvoj audroj...

...poeto rankos jūsų teismui tiesia savo knygą,
lyg kūdikį įvilktą - rašto ir taisylių vystykluose...