naivus šventumas
norėjau sulaikyt mėnulio aureolės spindesį debesų negailestingam šėlsme vėjuose
mirksnio žavesys vokais užsklęstas tvinko vystančiom rožėm nužeminton skrynion
žemės spygliai žemiškai dangaus nepasiekę siekiamybę palietė būtiškom lūpom
danguje pilnatis moliūgams nušvitus klojo po kojom kabutėm išliaupsintą triumfą
nuo dangaus iki pragaro tūkstančiai lankstėsi aukso protams sarkofagų dėžutėse
tik šventos rankos mirčiai iškėlė palaimintą kūdikį viso pasaulio visagalių puotai