Miksas strigusi daina,
arbatinuko sirena,
prikeliu kaimynų šunį,
tave apima juokas,
žiema, mylimės.
Spalvoti vaikai kariauja,
medžiai konkuravo,
beliko pyktis be rūbų,
žemė atšalo,
dek žvakę sušilti.
Nuotraukoje siela atgyja,
visi žvelgia tik tiesiai,
mėnulio ratai ilgėja,
sotinamės vaisiais.
Nuogas kūnas
arba permatoma palaidinė,
mintys nerimsta,
tarp tavęs ir manęs,
plazdena peteliškės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2009-11-01 10:23:26
ne.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-01 09:01:24
Na kam toks skubėjimas? Juk ruduo juo tikrai nepasižymi. Tai gal vertėtų įsijausti į aprašomąjį objektą? Kai kur reikėtų išlaikyti pauzes. Jei ne žaidžiant žodžiais, tai skyrybos ženklais – brūkšniais, taškis. O dabar atrodo, kad tiek daug kablelių vis tęsia veiksmą, nors seniai jis pasikeitė (tarkim, kas sieja „Miksas strigusi daina“ ir „žiema, mylimės“. Tai visiškai skirtingos mintys, jos ir atskirtos turėtų būti).
Gal ne tiek norėjote aprašyti rudenį, kiek dviejų žmonių artumą, bet šita skirtingų minčių lavinos suirutė nieko neatskleidžia.