Miksas strigusi daina,
arbatinuko sirena,
prikeliu kaimynų šunį,
tave apima juokas,
žiema, mylimės.

Spalvoti vaikai kariauja,
medžiai konkuravo,
beliko pyktis be rūbų,
žemė atšalo,
dek žvakę sušilti.

Nuotraukoje siela atgyja,
visi žvelgia tik tiesiai,
mėnulio ratai ilgėja,
sotinamės vaisiais.

Nuogas kūnas
arba permatoma palaidinė,
mintys nerimsta,
tarp tavęs ir manęs,
plazdena peteliškės.