Santrauka:
iš ciklo ilgi-trumpi susitikimai
kiekvieną rudenį dėlioju
nuotraukas gelsvam albume
matau vis jaunėjančius veidus
seniai nepažįstamus žmones
tavo išblukusios akys palydi
užverčiamą nurimusį lapą
kaip motina lydi vaikus
vis dar stengies už rankos
sulaikyt nueinantį laiką
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-11-02 17:00:29
tai ir as padariau vakar... senos nuotraukos ir mes (su tais, kas juose, kuriu gal ir nebera) - apmastymu, vertinimu kelias ilgas, matyt... kaskart ivairiomis datomis pateikia naujas formas.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-02 16:04:40
tos paskutinės eilutės žavios :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-11-02 11:06:13
Taip natūraliai, nuosekliai tekančios mintys iš seno albumo, ne tik plukdo į tolimus prisiminimus, kuria ilgesingą nuotaiką, bet ir neišvengiamai atgręžia į savąjį laiką...
Tos paskutinės dvi eilutės labai darniai, subtiliai ir gražiai išplaukia iš bendro tekstuko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-10-31 20:45:11
vis dar stengies už rankos
sulaikyt nueinantį laiką
...nuoširdu ir tikra...jaudinantis...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-31 18:59:36
Melancholijos. O gal ir gerai, kad blunka. Visi vaikai užauga, leiskim ir laikui. Gražių anūkų atves;-)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-31 18:20:25
vis dar stengies už rankos
sulaikyt nueinantį laiką
Puikuma.