kiekvieną rudenį dėlioju
nuotraukas gelsvam albume
matau vis jaunėjančius veidus
seniai nepažįstamus žmones

tavo išblukusios akys palydi
užverčiamą nurimusį lapą
kaip motina lydi vaikus

vis dar stengies už rankos
sulaikyt nueinantį laiką