Aš matau akis tavas –
žiba jos dangaus šviesa.
Lyg vaivorykštė ryški
nušvitai man kely.
Nebėra jau pilkumos –
vietoj nakties dabar diena.
Nesugrįš jau niekados
skausmas, širdgėla, kančia.
Švyti mano akys
tartum žvaigždės danguje.
Ačiū ačiū Tau, mielasis,
kad Tu radai mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-31 19:34:32
Klišių kupstas. Apie tokius jausmus reikėtų švelniai ir subtiliai... Jautriai. Trūksta.