*
kai Anapily vilnų sruogelėm
gražbylystėm barokinėm supa
tavo sapno neyrantį pluoštą
ir virvinėm dalios kopėtėlėm
vis nuo kairio ant dešinio šono
pakedena atokvėpius tyliai
tu keliauji ir visos tvirtovės
tau iš rankų išslysta tik tam
kad pabudęs atrastum lyg ženklą
nereikšmingą kasdienį griuvėsį
*
kai miršta mažytis aklas kačiukas
ir griūva pasaulis toks pat didelis
kaip tavo ir mano gyvenimas
toks akivaizdus trapumas
pereina kiaurai betoninę uždangą
kad juokinga yra kalbėti
verkti ar bėgti
visi veiksmai yra tuomet netikri
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-28 10:32:43
beskaitant visi vaizdai patys išlenda prieš akis ..ačiū
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-11-02 16:58:27
susideliojau...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-31 20:33:48
neatakusio kačiuko gyvenimas - begalinis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-10-31 16:07:51
Pirmasis ypatingai įsupavo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-31 12:03:41
kai miršta mažas / nors ir katinas/
griūva pasaulis didelis
visi veiksmai tuomet netikri
/ taip tikrai/....
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-10-31 09:31:41
Tarp neįtikimo, nors lyg ir suvokiamo... ir tikro, patirto... Sujaudina ir įtikina tas priešpastatymas. Posmai netgi ir kaip atskiri paveikūs.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2009-10-31 08:28:34
staugiu iš malonumo skaitydama. O mandagiau išsireiškiant - poezija!
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-10-30 23:33:58
pirmasis - superinis.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-30 22:24:13
Stulbinamai tikra...