Tyla buvo girdėti jam tarp dantų. Klausiau. O žinojau – nieko neatsakys. Stengiausi įdarbinti nebe liežuvį, o akis. Žvilgsnį.
Praradau bet kokią viltį. Šitoks nesusikalbėjimas. Isteriškai puoliau liesti. Buvo sunku. Ne – neįmanoma. Jutau tik, kaip šaltis smelkiasi į mane. Su šalčiu grįžo ir kiti pojūčiai. Išgirdau kažką raudant. Regėjau begalę žvakių. O po rankelėmis jutau medį. Nušlifuotą lakuotą medį. Buvo ŠALTA.
Kalbėti nėra lengva. Juolab su mirusiais.
Svajonių pašnekovai...
Kuriais tampa visi.
Post factum
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2009-10-30 21:44:17
Taip, savaitgalis išskirtinis ir daug išskirtinės tematikos kūrinių bus. Pasimelsim, paverksim, parymosim ir pasikalbėti pamėginsim. Teisingai pasakyta, kad kalbėti nėra lengva (patiko man šita mintelė, net labai). Trumpas, bet galėtų būti glaustesnis, labiau į širdelę įsiskverbti. Dabar tik užkabina.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-30 21:20:18
Kaip etiudui, norėtųsi daugiau minties koncentracijos, jėgos. Juk etiudas – apmatai būsimam kūriniui. Trumputis tekstas turi provokuoti ilgą dėstymą!
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2009-10-30 21:11:06
skaudūs potyriai, esami arba įsivaizduojami, iš kurių gimsta kūryba