Santrauka:
Pavėluota meilė
Kai braidžiojom jaunystės sodais,
Meilės ženklų tu man nerodei.
Todėl jaučiuosi aš dabar keistai -
Gundai, Adomai, deja, per vėlai.
Juk jaunas tu visoms buvai dosnus:
Perskėlęs Rojaus obuolį perpus -
Po saldų kąsnį Ievoms dalinai,
O man - tiktai graužtuką palikai.
Kodėl dabar man meilę rodai,
Kai nužydėjo mūsų sodai?
Įskaudinai tuomet lig sopulio, -
Tad nebeimsiu dabar obuolio...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2009-10-30 19:23:03
Patinka ta švelni ironija Tavo kūriniuose.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-30 13:51:39
Lyriškai ir nostalgiškai, su praeities trapumu..
Anonimas
Sukurta: 2009-10-30 12:19:05
Paskutinės eilutės ritmiškai išsiskiria. Nepatiko tai.
Įdomu, kas yra lyr subjektas - myli Adomą, bet nėra Ieva.