Santrauka:
asociacijos po Rudens poezijos šventės:)
Mes su rudenio vėju pašėlusiai grojom hardroką,
Nusiplėšę skardinius latakus dūdavom garsus.
Net ir krušą užsukom garsais kolonėlių kaip mokam
Ir išvis taškėm lietų, kad upės užlietų ir mus.
O po to puošėm dangų akordais aprimusio bliuzo
Ir nustebę skaičiavom išlikusius žemėj gyvus -
Ir taip gera, taip lengva liūdėti šį rudenį buvo
Po koncertiško sielkračio vėl apkabinant visus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-30 17:51:48
išsidukimas..... nuotaikingas
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-10-30 12:42:02
Šėlstantis. Pirmos keturios eilutės labai įsuko, na o bliuzas yra bliuzas - aprimom:)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-30 12:33:48
Garsiai skaičiau. Iki Ir taip gera stipriai susiritmavo. O vėliau taip kontrastingai nušvelnėjo... Gal tik mano skaitymas toks išpuolė, bet tai patiko. Tikrai puikus darbas.
Vartotojas (-a): išsišiepėlė
Sukurta: 2009-10-30 10:18:00
žavu!
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-30 10:07:09
Ir išvis taškėm ---> čia vietoj ir rašyčiau ech arba ai:)
Graži melodija:) Ptiko.