Muzikinio rudens meditacija

Mes  su rudenio vėju pašėlusiai grojom hardroką,
Nusiplėšę skardinius latakus dūdavom  garsus.
Net ir krušą užsukom  garsais kolonėlių kaip mokam
Ir išvis taškėm lietų, kad upės užlietų ir mus.
O po to puošėm dangų  akordais  aprimusio bliuzo
Ir nustebę skaičiavom išlikusius žemėj gyvus -
Ir taip gera, taip lengva liūdėti šį rudenį buvo
Po koncertiško sielkračio  vėl apkabinant visus.
Nuodai