Įsismelkęs liūdnumas į dangų –
Taip begal nyku ir vėsu.
Širdyje kažin kas susirangė
Iš to ilgesio lig debesų.
Ir vejuosi kažką iki liepto,
Guviai pėdsakus mėto žvaigždė.
Lapais šiugždantį ilgesį slėpsiu –
Man lazda niekada nežydės.
Man keista filosofija tavo
Vėl išsunkti iš žemės kažką.
Iš tavęs tiktai ilgesį gavus,
Jį grąžins atgalia ranka...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-29 09:59:09
tikrai, paskutinę eilutę reikia koreguot
Anonimas
Sukurta: 2009-10-28 22:15:18
Paskutinėj eilutėj išklystama iš ritmo.
Nesublizgėjo.
Vartotojas (-a): Tolimas Tadas
Sukurta: 2009-10-28 19:18:44
gražu. tik pavadinimas mano akim kiek netaiklus, kodėl tai būtent lapkritis o ne spalis tarkime? na turiu omeny, kad tai ne visai atspindi kūrinį. [i]man[/i] antrąkart pakartotas nesuskamba, nors gal taip norėta. paskutinės eilutės ritmas klumpa, galima būtų perfrazuoti pabandyt.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-28 18:35:35
nukrito tartum lapai.....atgalia ranka... :)