Nekuždėk po langais ilgesingos dainos.
Nedainuoki, „Kupreli“, taip garsiai.
Man reikia tylos mirtinos ir juodos,
Kada žvaigždės iš ilgesio verkia.
Nekuždėk, neklausaus, pavargau,
Jau gana tos melodijos tavo.
Rieda veidu manu ašarėlė šalta,
Ir viltis jau paslydo ant tako.
Nebelinksmink, smuikeli, nereikia,
Lieka žodžiai tenai, kur žalieji miškai.
Kur šalta ašarėlė nubėgo,
Per juodą arimą link miško.
Nekuždėk, krinta lapai auksiniai,
Kloja žemę ir taką minčių.
Aš brendu siauru takeliu,
Visos viltys palieka po lapais.
Lieka meilės takelis ir pėdos tenai,
Lyg smiltėse žodžiai nebylūs,
Vėjas supa taką minčių,
O svajonės su paukščiais išskrido.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-10-28 17:05:04
...dainingas, puiku...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-10-28 14:35:38
Tikra ir dainuotina, tik žodį "neklausaus" keisčiau į kažką kito. Nerangus jis kažkoks.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2009-10-28 13:47:54
Gerai, kad tik žvaigždės iš ilgesio verktų, bet verkim ir mes, moterys. Ojei dar smuikelis... Gražu.