Nekuždėk po langais ilgesingos dainos.
Nedainuoki, „Kupreli“, taip garsiai.
Man reikia tylos mirtinos ir juodos,
Kada žvaigždės iš ilgesio verkia.

Nekuždėk, neklausaus, pavargau,
Jau gana tos melodijos tavo.
Rieda veidu manu ašarėlė šalta,
Ir viltis jau paslydo ant tako.

Nebelinksmink, smuikeli, nereikia,
Lieka žodžiai tenai, kur žalieji miškai.
Kur šalta ašarėlė nubėgo,
Per juodą arimą link miško.

Nekuždėk, krinta lapai auksiniai,
Kloja žemę ir taką minčių.
Aš brendu siauru takeliu,
Visos viltys palieka po lapais.

Lieka meilės takelis ir pėdos tenai,
Lyg smiltėse žodžiai nebylūs,
Vėjas supa  taką minčių,
O svajonės su paukščiais išskrido.