Santrauka:
Nejauku - apmąstyta, be emocijų kalba.
Tavo žodžiai per rišlūs, per daug tobulai nušlifuoti,
Jų galūnės rimuojas su vakaro smuiko garsais –
Tiktai kūnas negirdi, nors rankos jau pradeda ploti
Kiek pompastišką „bravo“– kad tu pakartotum lėtai.
Kad lėčiau nei mirtis jie mane šaltumu uždusintų,
Daug keisčiau nei saulėlydis dingtų tamsiam vandeny.
Susirinkus kiekvieną apsunkusią simboliais mintį,
Aš juos smaugčiau maniakiškai tol, kol jie taptų gyvi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-10-28 18:51:26
aš šneku,kad toje apgalvotoje,rafinuotoje kalboje reiktų jausmo,kad šaltas, logiškas mylimojo kalbė-
jimas-baisus man. Apgalvota,protinga, paremtos mintys pavyzdžiais ir simboliais, argumantuota,logiška, sklandu, bet....nejaudina,netikra.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-28 18:45:12
labai.... įdomūs perfrazavimai prasmių sukeitimai vietomis .... labai
Anonimas
Sukurta: 2009-10-28 17:46:13
Jūsų kalba irgi rafinuota – kalbate lengvai, nedaugžodžiaujate. O lyr subjektas kenčia nuo tobulybės. Lyg išreiškia savo beprasmybę, bet tuo pat ir stengiasi viską atstatyti į normalias vėžes (smaugčiau ..., kol jie taptų gyvi). Deja, kadangi jis pats netobulas, tai ir priemonės tam pasirenkamos netinkamos. Nors imk ir suleisk nagus į delnus, kad kažką tikrą pajustum...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-28 11:01:17
Jaučiamas pyktis, nusivylimas. Kaip ir paskiausiuose autorės darbuose. Pradžia labiau patiko:)