Senkapės užžėlusios.
Gelsvi kauburiai, kauburėliai.
Vienuma.
Aš čia jau dvi valandos,
kur dega žvakė lyg celėj žiburys.
Viena čia aš, tik liepsnelė švyti.
Kaip sunku atskirti
tą ribą plonytę,
skiriančią gyvybę nuo mirties...
Ką reiškia gyventi?
Galbūt sapnuoti, kad lipi
kančių ir laimės laiptais nutrintais?
Kažko vis laukti? Laukti dar?..
O gal tik stebėti,
kaip vėjas liepsną blaško
ir dar nedėti būties paskutinio taško?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-10-30 19:32:39
Kūrinys atgaivino tiek prisiminimų...
Mane tokios vietos ypatingai traukia. Vasarą lankiausi gretimo kaimo kapinaitėse. Jos apsupa ypatinga aura, ramybe. Seni kryžiai iš akmens tašyti...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-10-28 21:02:51
Ačiū visiems, kas skaitot ir kmentuojat.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-27 13:20:38
...tobulai nuoširdus. Skaičiau ir prisiminiau monologą iš Čechovo "Žuvėdra"...Sujaudina...
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2009-10-27 12:17:29
čia pamąstymai dienoraštiniai, gražūs, prsamingi. bet tai ne poezija.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-27 10:35:18
Tikroviškas. Man patiko:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-27 10:27:49
Siūlyčiau išplėsti iki esė - būtų įtaigesnis pamąstymas.