Senkapės užžėlusios.
Gelsvi kauburiai, kauburėliai.
Vienuma.
Aš čia jau dvi valandos,
kur dega žvakė lyg celėj žiburys.
Viena čia aš, tik liepsnelė švyti.
Kaip sunku atskirti
tą ribą plonytę,
skiriančią gyvybę nuo mirties...
Ką reiškia gyventi?
Galbūt sapnuoti, kad lipi
kančių ir laimės laiptais nutrintais?
Kažko vis laukti? Laukti dar?..
O gal tik stebėti,
kaip vėjas liepsną blaško
ir dar nedėti būties paskutinio taško?..