Troškulys
aš medus
įklimpusi bitė
many
neneša saulės
žiedadulkių
pageltusio laiko
rudeninio vandens
iš pėdos
praeivio
nemačiau akių jo
išdegusios dykumos
gatvėmis
bėga
traukiniuos
stotis
pramiega
vėluoja lietus
į priešžiemio indus
susirinkti:
nespėjom
išgerti šito laiko
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mielas Draugas
Sukurta: 2009-10-24 18:14:00
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Jedemen
Sukurta: 2009-10-24 17:28:49
Nebūdingos? O kas poezijai yra būdinga? Nėries ir obielų žiedų laikai jau praėję, beje :D
Anonimas
Sukurta: 2009-10-24 16:42:53
Galiu tik pagirti, o aš juk žiauri, sugrota visomis stygomis ir puikiai:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-10-24 16:41:53
Dykumos erdves užšlamština nebūdingos detalės, todėl tekste atsiranda padrikumo prieskonis.