Praskubėjo daug metų pro šalį,
Upe plaukė tavieji vargai,
Bet švelnumo sudiržusių rankų
Nenuplovė šaltieji lašai.
Kokiais žodžiais galiu padėkoti
Už tą šilumą tavo širdies –
Mudviem teko ir klupti ir stotis –
Tu sakei- nepraraski vilties.
Delnuose tau nešu savo širdį
Lyg posmelį švelniausios dainos.
Už tikėjimą, meilę ir viltį
Tau, tėveli, lig žemės lenkiuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-22 13:08:31
Tikrai nesinori komentuoti, kai eilės skiriamos brangiam žmogui:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-10-22 13:03:06
atsispindi gilus nuoširdumas ir meilė tečiui-gražu
Anonimas
Sukurta: 2009-10-22 12:27:52
...puiki savijauta...baltai pavydžiu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-22 12:12:41
Čia net negalima komentuoti, širdis jaučiasi, jausmai tikri, falsifikato nėra.Nusilenkiu ir aš.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-10-22 12:03:02
Gražu, be žodžių...