Išlydžiu tave,
paskutinį savo džiaugsmo spindulį.
Užsagsčius krūtinę bruknių sagutėmis,
nudegintus kelius
gydau šermukšnių uogomis.
Semiu rudens nekantrų čežėjimą.
Nupiešiu perėją,
tikėdama atsisveikinimu,
sustojimo bučiniu...
Deja deja...
Bulvienojais pakvipęs
pro debesis šaipos
rugsėjo mėnulis:
iki birželio,
iki kito
medunešio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-12-10 17:00:43
o tai ko tas mėnulis toks? juk galėtų kvepėti alyvomis...
:)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-10-23 12:27:14
Vyliojančios bruknių sagutės... Iki kito uogavimo toli. Taip kad pasilaikysiu arčiau... ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-20 17:20:01
Na kas jums visiems sakė, kad žodžio ruduo kilmininkas yra rudenio? RUDENS.
O pats eilėraštis skaniai susivalgė. Labai patiko „Užsagsčius krūtinę bruknių sagutėmis, / nudegintus kelius / gydau šermukšnių uogomis.“
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-10-20 16:57:20
Labai dailiai man suskambėjo. Patiko įvaizdžiai.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-10-20 15:49:35
grazu.....
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-10-20 14:57:14
Mintis apie perėją labai patiko:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-10-20 14:43:37
Užsagsčius krūtinę bruknių sagutėmis... Iškart pakeri. Labai gražus atsisveikinimas su vasara ir kartu toks švelniai džiugus rudens sutikimas, jaučiasi vidinė darna. Nuostabus kūrinys.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-20 14:26:42
Liuks darbas:)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-20 13:53:46
Deja, iki kito medunešio. Neilgai truks, ir pavasario saulė šaipysis.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-20 13:46:50
iki