Kai audra pakils,
Mano svajonės skris.
Tyli naktis pavirs vėtros triukšmu,
Maža širdis tvinksės iš baimės stiprios.
Kažkas pravirks, niekas neužjaus.
Griaustinis žadins visus,
Žaibai griaus visus sapnus.
Rami melodija pavirs riksmu.
Drugiai pasislėpę verks susiglaudę kartu.
Vėtra plėšys vaikų jausmus.
Balta naktis neapsaugos pavasario gėlių.
Po stiprios audros mano svajonės grįš,
Tik nebe tokios, kokios buvo prieš išskrisdamos.
O aš atsistosiu, sugrosiu kelias gamas,
Sudėliosiu gyvenimą į savo vietas,
Kad daugiau nepakiltų audra
Ir neardytų vaikų svajų,
Nes jie to verti.
Užmigt ramiai.