Atodūsis

Miglotam ore auksinis lietus
Išdildė žalią vasaros gaivą,
Nuplikę medžiai valso ritmu
Drasko krauju pasruvusią širdį...

Ant kelio geltonas raudonis sodrus
Malonų akiai nutiesia plentą,
O balos telkšo, renka lašus –
Ašaros bando saulę priminti...
dzhiuzepe

2009-10-19 14:48:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): dzhiuzepe

Sukurta: 2009-10-19 20:50:26

Ramunė - kurta ne dėl rimo ar grožio, šiuo atveju eilėraščio žmogų galima tapatinti su autorium. aišku, galėjau paieškot vaizdingesnių žodžių ar netokių tiesioginių išsireiškimų.. bet tada būtų labai daug vietos interpretacijai.. o geltonas raudonis - rudens lapų visuma:)

vaivos rykštė - man tai ji nesirimuoja.. :D

Anonimas

Sukurta: 2009-10-19 20:42:15

bet paskutinė eilutė visai nebloga :)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-10-19 16:38:49

Kraujas ašara... vis tas pats ir tas pats ir dar taip pat. Nuobodoka.

Anonimas

Sukurta: 2009-10-19 15:32:36

atsidūsėjimas (atminties paviršiumi)