***
virš saulės tiltų tirpstant paveikslams debesų
ant balto smėlio byra dangus lašais stikliniais
po jūra žėri žvaigždės - už viską, kuo tikiu
kai pasakos rudens prasideda ar baigias
akis vanduo atspindi - jame save randu
nes viską, ką jaučiu, lašai ant jūros piešia
gelmėj nuskendę perlai - tai paslaptys sapnų
jų pėdsakai karšti krantus vien auksu liečia
tik vandenyno širdį sekundėm glamonėja -
sūrus ir drėgnas vėjas - alsuodamas maskuoja.
krūtinėj kol troškimai virpėdami pulsuoja --
tegul kasnakt iš naujo akimirkos sustoja
***
teide
2009-10-16 01:37:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-16 22:00:05
bandyčiau iš kito galo:
pėdsakai krantus auksu paliečia
gelmėj nuskendę paslaptys
tai jūra piešia
vanduo atspindi
vengčiau gražių žodžių- perlai, auksas, žvaigždės, jie saldina :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-10-16 21:32:45
... o man patiko - tas viskas, kuo verta tikėti
Anonimas
Sukurta: 2009-10-16 10:01:54
...pirmas posmas patiko. Kitu du, gal daugiau standartų kartojimas. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-16 10:01:45
Nieko naujo , nieko gero, neistringa nei žodžiu , nei stiliumi, saldus saldainiukas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-16 08:46:33
Tikiuosi autorė nesupyks, tačiau man tostą priminė.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-16 07:07:54
Tradicinis. Ar jums tikrai įdomu?