Santrauka:
Štai, kaip mano širdis per gerklę lipa. Šios nakties darbas, jausmų proveržis. Sutinku - menkavertis.
Rodos, dar vakar buvom,
Ėjom su sparnais ant pečių,
Skridom į saulę,
Nematėm kliūčių.
O šiandien tik pėdsakai
Kruvinųjų širdžių,
Gyvybės jau maža,
Kvėpuoti sunku.
Tu žengi tvirtai,
Galvos nuleidęs nebuvai,
Laimės kaukę dėvi,
Esybės kelyje nesuklumpi.
Nebūki naivus, Dangau mano,
Jaučiu ir nejaust negaliu
Tave aš šią naktį čia,
Kaip kad Tu mane savajam sapne.
Ar gali vadinti pabaiga,
Jei tai širdy tik rytmetys?
Įsmigai lyg ašaka ten,
Kur išėjimo nebėra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-15 17:19:24
metaboliškai keiskit minties išsakymo formą / ta pačią mintį , tik kitais žodžiais, be įmantrybių ,nuoširdžiai bandykit/ :)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-15 16:45:37
Va čia absurdas su ašaka kuri įsmigo ten kur nėra išėjimo:), tai reikėjo atsargiai su ta ašaka. Visą paskutinį braukčiau kaip niekalą, kuris gadina gan dar pakenčiamą eilių. Nervina ir esybė, bet ką jau ten su ja.