Rodos, dar vakar buvom,
Ėjom su sparnais ant pečių,
Skridom į saulę,
Nematėm kliūčių.

O šiandien tik pėdsakai
Kruvinųjų širdžių,
Gyvybės jau maža,
Kvėpuoti sunku.

Tu žengi tvirtai,
Galvos nuleidęs nebuvai,
Laimės kaukę dėvi,
Esybės kelyje nesuklumpi.

Nebūki naivus, Dangau mano,
Jaučiu ir nejaust negaliu
Tave aš šią naktį čia,
Kaip kad Tu mane savajam sapne.

Ar gali vadinti pabaiga,
Jei tai širdy tik rytmetys?
Įsmigai lyg ašaka ten,
Kur išėjimo nebėra.