ir tarsi tas jausmas
kad įsčios kas auga
ar nerimas ar tai dieglys
nutinka tik moterims
slepiančioms tylą vėją
plaukuos strėnuos drovumą
tarytum būtų įsakęs
dzeusas pats išsibarstyti
pelenais iš urnos gyvybėm
iš kūnų deguonim iš kameros
atadaros tos durys nors
užeik o skausmas kyla
kaip temperatūros kaip liga
kuria dabar prisidenginėju
kaip marška nuo rytojaus
ir gurkšnio vieno to
paskutiniausio nei oro
nei vandens nepakeliu
kaip ir likimo savo to
nepakeliu nebekeliu nė
rankų jau ar kojų dabar
tarytum tyliai stoviu
bet drebulys ar tikas
atsimerkus sapnuoti
verčia vis
kad taip nutinka moterims
kurioms nebėr ramybės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-14 18:52:01
dvasinis nepajėgumas, gyvenimo sumaištis nutinka .... ir moteris
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-10-14 18:16:41
Man patiko. Įtaigus ir tikras jausmo perteikimas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-10-14 16:03:35
...reikėtų suklusti....
Anonimas
Sukurta: 2009-10-14 15:35:44
Jau čia tai ne poezija, absurdas.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-14 15:22:42
Per painiai sudėta. Ir tai nekelia neramybės jausmo, tai tiesiog trukdo. Yra įdomių vaizdinių.