Žiūriu į prieblandą,
Vingiuojančią tarp obelų,
Sudriskusią, paniurusią, atėjusią iš vakar.
Įsisegu į plaukus nerimo žodžius,
Baltom raidėm,
Baltom, lyg nepradėtos žvakės.
Pasidažau mintim akis,
Kad pajuoduotų.
Kad išnyktų prieblanda.
Ir iš vidaus užsisklendžiu duris,
Žingsnius palikdama prie jų.
Čia mano tuščias, pilkas, vakarykštis kambarys.
Žiūriu į ją,
Vingiuojančią tarp obelų,
Metu,
Kai dieną išstumia naktis.
Kai dar galiu matyt,
Bet nebe taip, kaip vakar...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-24 21:58:14
Pirmasis labiausiai įstrigo:) Kablelį vieną padovanojau.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-10-23 22:38:35
Labai puiku.Patiko nuo pirmo iki paskutinio žodžio.
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2009-10-14 08:44:11
už pirmą stulpelį lenkiuos, o už visa- ploju
Anonimas
Sukurta: 2009-10-13 23:14:30
...yra gerų metaforų. Pabaiga patiko labiau.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-13 23:03:46
jau nebe taip, kaip vakar ...
liux pasakymai