Tik dėl Tavęs atėjo ragana, o ne princesė.
Ir iš kišenių šukių tūkstančius išbarstė.
O vėjas demonus nakties pakinkęs,
Mane įsmigdė į jausmų žabangas.
Baltoj šviesoj aklu akimirksniu tapau,
Nes patikėjau pasakom velnių.
Jie paslapčiom širdin kelius užpustė
Ir mano laiškus perrašė Tau siųstus.
Todėl dabar kvatoji pūgai ūžiant,
O smėlio laikrodžiai vėl dūžta;
Aš po pusnim tylutėliai uždūstu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-13 23:30:41
...trečia ir ketvirta eilutė pavyko geriausiai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-13 22:13:57
trapus ir ankštas tas pasaulis.. kuriame uždūstama
Anonimas
Sukurta: 2009-10-13 21:16:45
vaikiška, naivu
Anonimas
Sukurta: 2009-10-13 20:12:14
Paskutinė eilutė išsimuša iš ritmo. Eiliukas vaikiškas, bet kažkodėl patiko.