Tik dėl Tavęs atėjo ragana, o ne princesė.
Ir iš kišenių šukių tūkstančius išbarstė.
O vėjas demonus nakties pakinkęs,
Mane įsmigdė į jausmų žabangas.

Baltoj šviesoj aklu akimirksniu tapau,
Nes patikėjau pasakom velnių.
Jie paslapčiom širdin kelius užpustė
Ir mano laiškus perrašė Tau siųstus.

Todėl dabar kvatoji pūgai ūžiant,
O smėlio laikrodžiai vėl dūžta;
Aš po pusnim tylutėliai uždūstu.