Tavo aukštis
mano sparnams
žvaigždėmis horizontus
sukarpo
brėkšmoje
bobų vasaron
tįsta atbrizgęs
dangus geltonai
užsisupus dagilių ciksėjime
gudobelių uogom
raudonai nudilginu žemę
iki gailiai išlyto plikumo
paiki žemės rudenys
šalnotais pirštais
sugraibo
griežlėmis nutilusį
pievų žalumą
Vėl drobliuoja...
Balta.
Maišos spalvos
vėjų sapnuos užsnigtuos
žibuoklėmis
mėlynai kvepiančiai
naujai paletei
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-12 22:14:55
gera...
pasiilgau žiemos...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-12 18:03:33
Drobliuoti - nuostabiai skambąs lietuviškas žodis, reiškiantis šlapdriba lyti; snigti.
Žavu.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-10-12 16:34:15
Ačiū:)tiesiog taip išėjo...na nesupykčiau, jei moderatoriai ir į konkursų skyrelį perkeltų:)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-12 16:25:50
Aha, tikrai – kodėl ne konkurse?:-)
Visomis prasmėmis spalvingas darbas. Tikrai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-12 16:21:56
...toks tęstinas rudens atokvėpis. Maloniai gražios metaforos. Prakilnus kūrinys.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-10-12 16:03:11
Drobliuot- snigti, lyti su šlapdriba:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-12 15:58:31
O kodėl ne konkurse?:)
Ir ką reiškia "drobliuoja"?:)
Gražus darbas.