Tavo aukštis
mano sparnams
žvaigždėmis horizontus
sukarpo
brėkšmoje
bobų vasaron
tįsta atbrizgęs
dangus geltonai
užsisupus dagilių ciksėjime
gudobelių uogom
raudonai nudilginu žemę
iki gailiai išlyto plikumo
paiki žemės rudenys
šalnotais pirštais
sugraibo
griežlėmis nutilusį
pievų žalumą

Vėl drobliuoja...
Balta.

Maišos spalvos
vėjų sapnuos užsnigtuos
žibuoklėmis
mėlynai kvepiančiai
naujai paletei