Rudens sužvarbusią širdį
Kaip kibirkštį vėjai įpūs.
Ateik prie jos pasišildyt,
Širdgėlos vynas sprangus.
Bekele murkdosi žingsniai.
Takas pažliugęs, klampus.
Smilgoj saulėlydžiai žybčios -
Nerimu girtas dangus.
Juokias lemtis iš už kampo:
Vėjų taurė vien pilna.
Darganoj vėjai sušlampa -
Snaigė pirmoji delne.
Viltys išbertos į dirvą –
Pakils žaliu daigeliu.
Šildys sužvarbusią širdį -
Be vilties nežinioje klaiku.
Blaškosi vėtroje klevas -
Kaip panašus į mane!
Kam nežinia čia žaliavęs,
Išrengtas kam - nežinia...
Ražas
2009-10-12 13:54:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-10-13 09:21:43
Puikus dainos tekstas, tik siūlyčiau trečiame posmelyje nesikartot su vėjais, nes dainoje toks pasikartojimas nuskamba ne kaip. Iš savo liūdnos patirties žinau.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-10-13 08:58:13
Gūsiais iš nerimo į viltį... Banguojančiai persipinančiai sodriai rudeniški jausmai ir vaizdiniai. Gražus romansas.
Blaškosi vėtroje klevas -
Kaip panašus į mane!
Kam nežinia čia žaliavęs,
Išrengtas kam - nežinia... - tiesiog įsimintinas.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-10-12 15:42:24
Rudens sužvarbusią širdį kaip kibirkštį vėjai įpūs -
Jausminga, gražu.Labai patiko.Imu į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-12 14:31:31
Paskutinis posmas gražiausias.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-10-12 13:59:18
Laaabai gražu.