Rudens sužvarbusią širdį
Kaip kibirkštį vėjai įpūs.
Ateik prie jos pasišildyt,
Širdgėlos vynas sprangus.

Bekele murkdosi žingsniai.
Takas pažliugęs, klampus.
Smilgoj saulėlydžiai žybčios -
Nerimu girtas dangus.

Juokias lemtis iš už kampo:
Vėjų taurė vien pilna.
Darganoj vėjai sušlampa -
Snaigė pirmoji delne.

Viltys išbertos į dirvą –
Pakils žaliu daigeliu.
Šildys sužvarbusią širdį -
Be vilties nežinioje klaiku.

Blaškosi vėtroje klevas -
Kaip panašus į mane!
Kam nežinia čia žaliavęs,
Išrengtas kam - nežinia...