Žalia žolė jau nežalia,
Ramunės neboluoja,
Tik virpa epušės šile,
Jų veidelius bučiuoja
Lietus ir miglos. Pamary
Pravirkę pėdos liejas
Į pilką debesį, kurį
Pagauna spalio vėjas
Pasteliniais tinklais. Aukštai
Sidabro draikos gijos,
Ir vieną rytą pamatai --
Į žemės širdį vijos
Seniai baltoji nežinia,
Griūtį žiedais dabino --
Lik meilės aukuro šalia --
Prisiminimų vyno
Įpilk į taurę atgajos,
Tegu sau lietūs lyja --
Lapus nors rudenys sijos,
Širdy pražys lelijos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-10-11 15:52:56
Aš galvojau čia apie mūsų svetainę bus:) .bet vistiek patiko...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2009-10-10 11:34:12
rudenį tik ir lieka viltis pražydinti ką nors širdyje...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-10-10 09:20:09
Šilti prisiminimai šalnas ištirpdo... O ir iš liūdesio viltingai pražydę žiedai dar gražesni.
Tegu sau lietūs lyja --
Lapus nors rudenys sijos,
Širdy pražys lelijos.
Rudeniškai vaizdinga ir lyriškai daininga.
Ir vieną rytą pamatai --
Į žemės širdį vijos/
Seniai baltoji nežinia,
Griūtį žiedais dabino -- ypač šios eilutės pasiliko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-10-09 23:38:02
semema Parašė komentarų: 2810 2009-10-09 23:25:21
mūsų žiemom žolė žaliuoja
dėkoju už komentarą...tikrai ...sutinku...bet aš čia apie rudenį...ir tik apie rudenį...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-09 23:25:21
mūsų žiemom žolė žaliuoja
Anonimas
Sukurta: 2009-10-09 21:52:19
Galima ir labai dviprasmiškai suprast...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-09 20:58:50
Nebežalia jau žolė, nebe...:)