Žalia žolė jau nežalia,
Ramunės neboluoja,
Tik virpa epušės šile,
Jų veidelius bučiuoja

Lietus ir miglos. Pamary
Pravirkę pėdos liejas
Į pilką debesį, kurį
Pagauna spalio vėjas

Pasteliniais tinklais. Aukštai
Sidabro draikos gijos,
Ir vieną rytą pamatai --
Į žemės širdį vijos

Seniai baltoji nežinia,
Griūtį žiedais dabino --
Lik meilės aukuro šalia --
Prisiminimų vyno

Įpilk į taurę atgajos,
Tegu sau lietūs lyja --
Lapus nors rudenys sijos,
Širdy pražys lelijos.