glaudžiuosi prie vėjo
prie nuogo medžio –
tiek žodžių tuščių
dėl žodžių
toli
nuo gyvenimo
ir nuo oazių
ir net nuo melodijos tos
kurią nuo amžių girdim,
bet
suklumpam
prieš tobulą ir paprastą,
ir prarastą –
mes ką tik pasisotinom,
bet alkani
Žmogaus dalioj nėra soties, pasotint kūna nesunku, o mintį, lakų aš Tverėjo mums neduota, po palaimingosios akimirkos vėl nerimas ir troškulys užklumpa. Glaudžiamės prie tylinčios esmės,
Žodžio galias išsėmę ir juo nepatikėję...
Pavadinimas neadekvatus eilėraščiui. Nematau čia jokios didaktikos poezijai.
Pradžia labai stipri. Vėliau lyg vis silnėjama... Nors visumoje tikrai gražus darbas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-09 17:52:25
Per daug pretenzingas pavadinimas pasisotinusiems.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-10-09 15:45:21
...gal ne tuo vynu užgėrėme?
:)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-10-09 14:26:37
Žmogaus dalioj nėra soties, pasotint kūna nesunku, o mintį, lakų aš Tverėjo mums neduota, po palaimingosios akimirkos vėl nerimas ir troškulys užklumpa. Glaudžiamės prie tylinčios esmės,
Žodžio galias išsėmę ir juo nepatikėję...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-10-09 12:10:38
glaudžiamės taip alkani...gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-09 10:37:09
Pavadinimas neadekvatus eilėraščiui. Nematau čia jokios didaktikos poezijai.
Pradžia labai stipri. Vėliau lyg vis silnėjama... Nors visumoje tikrai gražus darbas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-10-09 10:31:39
...rudeniu išplaukia...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-09 10:25:28
Įrištas į rudeninius bruožus, palankus įsijausti. Gal tik pabaiga biškį pasimeta