****

Kur baigiasi lietus
ir žemė susilieja,
kur medžių šakos
nuogos glamonėjas,
kur nebėra vilties,
kur viskas nusibosta
ir karias vėjas
ant aukščiausio bokšto,
kur nebūtis toli,
arti tik amžinybė,
kur neaiški kryptis,
dar neaiškesnės ribos,
kur mirta du kartus
ir dukart prisikelta,
kur degina ugnim
aštria buvimas šaltas,
kur jau nėra
ir dar nėra buvimo
ir mes kelionėj toj
tik piligrimai,
drabužis apdulkėjęs
slegia kūną,
tik siela nemari
kaip pranašas dar tūno.

Kai laikas bėgs
tolyn į amžinybę
išnyks keliai
ir ims ryškėti ribos.
Juozapava

2009-10-07 20:08:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-06-24 01:16:40

Taip, paskutinės eilutės verčia pamąstyti.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-10-08 10:17:49

Labai ritmingai įsiliejantis; užplūstanti slegianti drama, išjaustas būsimas laiko pėdsakas, kai
...išnyks keliai
ir ims ryškėti ribos
- atrodo, tikrai taip.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-10-08 08:55:47

...su atodusiu - kvapu mirties, noru - gyventi, prieskoniu - nežinomybės, baimė ir noras dar pasilikti...

Anonimas

Sukurta: 2009-10-07 21:21:08

Jausmingas, nors nenuklysta į sentimentalumą.

Anonimas

Sukurta: 2009-10-07 20:40:50

ritmiškai pajautus. Gera daina išeitų:)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2009-10-07 20:25:02

''kur mirta du kartus ir dukart prisikelta''-sujaudino,ar taip būna?,gal...
šiaip-susiskaitė sklandžiai