Atsibundi ir nežinai kada,
Atrodo, būtum niekad neužmigęs.
Ar paskutinė ryto valanda,
Ar paskutinė valanda prieš rytą.
Ar paskutinis raudantis ruduo,
Vienintelis, kuris dar turi gėdos.
Ir sunkias pro pirštus lyg laikas, lyg vanduo,
Kol sąmonėje sąnašos nusėda,
Kaip debesys šio ryto danguje,
Žiedadulkės pavasario, kuris kol kas tik būsimas,
O gal jau esamas, bet dar ne manyje,
Dar kitoje pasaulio pusėje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-05 18:00:13
tokiu ritmu rodos galėtų lietis eilėraštis iki begalybės,.... bet labai laiku nutrauktas, vykus pabaiga :)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-05 17:20:03
Ritmas šiame darbe tarsi minties vienovėje. Įjauta primena netgi M. Cvetajevą, romanso dvasia taip ir sklendi.
Paskutinės eilutės tokios puikios...