Lakoniškas

Atsibundi ir nežinai kada,
Atrodo, būtum niekad neužmigęs.
Ar paskutinė ryto valanda,
Ar paskutinė valanda prieš rytą.

Ar paskutinis raudantis ruduo,
Vienintelis, kuris dar turi gėdos.
Ir sunkias pro pirštus lyg laikas, lyg vanduo,
Kol sąmonėje sąnašos nusėda,

Kaip debesys šio ryto danguje,
Žiedadulkės pavasario, kuris kol kas tik būsimas,
O gal jau esamas, bet dar ne manyje,
Dar kitoje pasaulio pusėje.
Aiškiaregė