Sustabdyk mane, kai išeinu į lietų,
neišleisk į vėtrą naktyje.
Lyg dvasia aš – pasiklydusi, be vietos,
Skęstu kaip akmuo neviltyje.
Ir pagirdyk iš šaltinio tyro.
Duonos riekę man įdėki į rankas.
Aš – ta smilga, kur nuo vėjo svyra,
Lyg benamis, kurį išveja kažkas.
Tu apklok mane sapnų pasauliu.
Neatstumk, kaip atstumia kiti.
Tik pabūki su manim po saule
ir neleisk klajot vienai kely.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-05 21:09:24
Svyruojantys jausmai:) Neskęskit dar...
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2009-10-05 20:06:39
Skambiai parašyta, kad ne tas silpnumo demonstravimas...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-05 18:04:50
poeto dvasia sklando
Anonimas
Sukurta: 2009-10-05 16:50:12
"aš toks vienas, velnioniškai vienas ..."