Jeigu sielos tylą griauna piktas poelgis ar žodis,
Jeigu veržiasi niršioji upė iš krantų,
Kur ieškot ramybės? Kas pamokys, kas parodys?
Kaipgi man šviesoj išlikti, jei burnoj kartu?
Kad galėčiau langą vėl pravert į saulę ir į žmogų
Atvira širdim ir be užuolaidų storų.
Gal tada suprasiu, sužinosiu, kad lig šiol nemoku
Būt ištroškusiam šaltinėliu skaidriu, tyru.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-10-05 21:45:12
Tyras ir nuoširdus, bet kitiems rodyk nerodžius tik pridergia į dušią:(
Labai šis eilėraštis man priminė mano dėdės Kazio Grumsto eilėraštį Šaltinėlis, jį jis skyrė mano seneliai
Anonimas
Sukurta: 2009-10-05 21:17:10
Perkelsiu į tam skirtą skyrelį, jei nieko prieš:)
Jausminga. Ieškojimai kažko šviesaus ir gražaus.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-05 17:05:25
Sklandžiai, jausmingai... Skaitau ir skaitau. Nepabosta. Maloniai mintimis slenka.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-10-05 14:55:49
Kad galėčiau langą vėl pravert į saulę ir į žmogų
Atvira širdim ir be užuolaidų storų.
...gilu...nuoširdžiai skambanti...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-05 14:28:15
Kaipgi man saldžia išlikti, jei burnoj kartu?
:)