Jeigu sielos tylą griauna piktas poelgis ar žodis,
Jeigu veržiasi niršioji upė iš krantų,
Kur ieškot ramybės? Kas pamokys, kas parodys?
Kaipgi man šviesoj išlikti, jei burnoj kartu?

Kad galėčiau langą vėl pravert į saulę ir į žmogų
Atvira širdim ir be užuolaidų storų.
Gal tada suprasiu, sužinosiu, kad lig šiol nemoku
Būt ištroškusiam šaltinėliu skaidriu, tyru.