Nata

Absurdiškoje tyloje
Susimąstymų erdvėje
Rėksiu, klyksiu aš viena,
Tegul suskamba ši nata.

Tarp išsiilgusių širdžių,
Tarp dviejų skambių balsų,
Kur iliuzijos pradžia,
Baigs skambėti ši nata.

Ir ji sau skamba
Ji perskrodžia tylą, perskrodžia tamsą
Ir vėl ji skamba
Ji nenutyla... niekada...

Ten pasibaigia riksmai,
Ten viskas atvirkščiai,
Ten nėra tokių, kaip ji,
Skamba ten nata tik ši...

Ir ji sau skamba,
Ji perskrodžia tylą, perskrodžia tamsą
Ir vėl ji skamba
Ji nenutyla... niekada...
medutis

2009-10-03 19:48:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-10-03 19:56:44

Nuoširdžiai rekomenduoju skaityti geros poezijos.
RIksmai; susimĄstymas.