Pamaldulis

Santrauka:
Įspūdžiai po ekskursijos Pažaisly...
Kokia įspindusi tyla
Buvimo Paribiu nusninga
Šulinio dugne - medžioja Kamaldulis
vakarienei vėžlį.
Kai Pamaldus Asketas žvangina varpu,
prie vienišų stalų ant kelių atskirų
vienuoliai pripažįsta klydę:
ne žodis, o mintis nužudo tylą.
O gailestingas Viešpats rauda tyliai -
į pragarmę litanijos, giesmynai -
Puolusių tylon lūpose
Memento Mori.
paguodos giesmė

2009-09-28 18:21:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2009-10-02 18:28:05

štai, yra kas pateisina žudymą tylos...
(iš)mintingai!

Anonimas

Sukurta: 2009-09-29 18:11:25

Įspūdis perteiktas:)

Anonimas

Sukurta: 2009-09-29 09:11:30

Sunki raiška, kuri dėl eilėraščio semantikos visgi tinka. Graži ekskursija:-)

Anonimas

Sukurta: 2009-09-28 22:23:44

įspūdingas vaizdinys. Paslankus ir vienišas. Skvarbus:)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-09-28 21:29:02

žavusis Kamaldulis žudo tylą puolusio lūpomis
puikus ir ką čia bepridursi

Anonimas

Sukurta: 2009-09-28 20:50:35

Gal net per daug čia tų žavumėlių vienoj vietelėj?

Anonimas

Sukurta: 2009-09-28 20:26:51

"ne žodis, o mintis nužudo tylą." - sužavėjo. Ačiū :)