Kokia įspindusi tyla
Buvimo Paribiu nusninga
Šulinio dugne - medžioja Kamaldulis
vakarienei vėžlį.
Kai Pamaldus Asketas žvangina varpu,
prie vienišų stalų ant kelių atskirų
vienuoliai pripažįsta klydę:
ne žodis, o mintis nužudo tylą.
O gailestingas Viešpats rauda tyliai -
į pragarmę litanijos, giesmynai -
Puolusių tylon lūpose
Memento Mori.