Auksinis kraštas lapais krinta,
Dar glosto spinduliu į veidą,
Ir medžiai šilumą sutinka
Šiais metais paskutinį kartą.
Draugauja rūkuose paskendę
Čionykščiai rudeniniai paukščiai,
Grybautojai per mišką brenda,
O vėjų šuorai lietų džiausto.
Taip lapai krinta po kits kito,
Čežėdami sau tyliai šneka,
Kad spalį gimę ilgesingai
Pamoja pralekiantiems metams.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-28 10:21:25
Gražu, bet nieko naujo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-09-27 15:36:39
lapai krenta pradžioj , lapai krenta pabaigoj ... - eilinė klišė
Anonimas
Sukurta: 2009-09-27 14:39:53
Aha, ruduo, gražu. Ale su paskutinėm eilutėm kažkas negerai - ką jungia "kad"?
Anonimas
Sukurta: 2009-09-27 14:34:19
man jis toks... toks ramybe rudenine dvelkia. :)