Istorinėm temom, įdomus :) Nežianau, bet ir man visad Čiurlionis su čiurlenimų kelia asociacijas. Bet gabus žmogus būvo, nors ir žinant jo biografiją

Nebuvau, tad ir komentuoti sunkoka...:)

melodinga pradžia, paskui poeziją pakeičią vairavimo ypatumai, kas irgi visai įdomu:)

Čiurlioniolaisvė reikalauja ypatingo, galingo išsilaisvinimo ar išsiveržimo, perlipus net per pripažintas taisykles. Jūsų darbe čiurliavimas šalia šio žodžio panaudotas nesupratingai, tarsi suveržtas, nuolankus (vergingas) apologetas. Semantinėje grupėje minimi žodžiai nedera, net, jei jie morfemiškai skaidomi ir fonetiškai artimi. Nesiaurinkite kūrybinės erdvės. Tai labai kenkia bendram darbui (nepadeda ir godus valgymas, Nemuno vingiai, skardantys kloniai). Pavadinimas taip pat tarsi leisgyvis išsikvėpimas (išošusi). Tai buvo porą pastabėlių:)

Dieve, tai mintys po Vakarutės...
prisimenu tą būseną nakty grįžtant
alibaba, jau pati kelionė iš Vakarutės naktį palei Nemuną yra POEZIJA :)

...tai ir į kelionę....rodo , kad yra to..., nes kviečia....

Girdėjau tą Čiurlionį ir kaip Radvilos godžiai jį gėrė girdėjau. Bet vis tiek čia duoklė kelionei: "toks tikras kvietimas ateiti" - nėr čia poezijos, niėr.

...kokia čia duoklė, čia ČIURLIONIS, alibaba - paskaityk garsiai , keliuajantis Čiurlionis, pervažiuokite ir pajūsite...

Čiurlionis čiurlena - kažkaip labai jau suprimityvinta. Lyg duoklė kelionei, bet ne poezijai.

Nu, liux kelias.

...va čia man puiku, senai be buvau toje kelionėje, bet pajaučiau - pušų viršūnėmis rūko kilimą, priglausiu Čiurlionį mano didžiają meilę, puiku:)