išošusi tyla
visą kelią čiurleno Čiurlionis
rūkai nepakilę atvėso
trys sielos žmonėms į rankovę
savo balsą girioje liejo
kelias ilgas kaip uodo sekundė
tyla po skardančiais kloniais
balsas prabilęs užkimęs
suvalgyti Radvilos godžiai
toks tikras kvietimas ateiti
šokantys Nemuno vingiai
ošiančios tylos per pievas
tris sielas čiurleno Čiurlionin