Savo ilgesį noriu įdėt į medinę dėžutę
Ir papuošti jos viršų raudonu blizgiu kryželiu,
Tik neklauso kankintojas net nė menkiausio trupučio –
Tyčia glaudžias tampriau tarsi aš jį paguosti turiu.
Jis į rudenio vėjus mane ilgesingai įsuko,
Nes dabar net mėnuly aš Tavo portretą regiu:
Jau pasikeičiau viską – troškimus, laukimą, peruką,
Bet šį ilgesį Tau tik į mirtį pakeisti galiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-26 16:07:18
..medinė dėžutė - karstas, o kryželis ant karsto. Froidas, alibaba, sakytų, kad reikia gyventi ir peruką keisti į tą lygmenį kada jausmas pakeis mirtį , ir bus nuimtas kryželis, o jausmai iš dėžutės- karsto pakils į Froido suvokimą ant kušetės..
Ilgesys (rimtai kalbant)kiekvieną mūsų užgriuva kaip ir tas jausmas su visais įgeidžiais net mirties, tad ir šis kūrinys persunktas ilgesio, meilės troškimu, kaip ir kiekvieno...iš mūsų...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-26 15:58:46
Paskutinė eilutė stipri. Jei būčiau Froidas ir gulėtumėt ant kušetės (t.y. jūsų lyrinė veikėja gulėtų ant kušetės), pasakyčiau, kad į dėžutę uždarėte (t.y. jūsų lyrinė veikėja uždarė) slapčiausius savo troškimus ir norus, o blizgantis raudonas kryželis lyg nekaltybės (čia vis kalbu apie lyrinę veikėją) prezumpcija. O tas kankintojas tai tamsioji jūsų (t.y. lyrinės veikėjos) pusė, geiduliai ir troškimai. O kaip į mėnulį jūs (t.y. jūsų lyrinė veikėja) nukeliavo, tai vienas Dievas težino.